Lietuvos vyskupų konferencijos nutarimu 2025 metų Jubiliejaus proga kovo 1–4 dienomis į Romą kaip vilties piligrimai renkasi Lietuvos tikintieji ir išeivijos lietuviai. Kiekvieną rytą aukojamos šv. Mišios vienoje iš keturių popiežiškųjų bazilikų, po pietų lankomas Amžinasis miestas, o vakare Lietuvai skirtoje Švč. Jėzaus Vardo (Il Gesù) bažnyčioje susitinkama kartu melstis.

Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia yra pirmoji ir pagrindinė jėzuitų bažnyčia Romoje, pastatyta šventojo Ignaco Lojolos valia. Jam rūpėjo, kad Jėzaus Draugija turėtų vietą, kur galėtų švęsti pamaldas ir priimti tikinčiuosius. Bažnyčia glaudžiai susijusi su lietuvių bendruomene ypač dėl jos viduje esančio pirmojo Lietuvos kardinolo Jurgio Radvilos, konsekruoto vos 27-erių metų, kapo.  Nutaręs dalyvauti jubiliejinių 1600 metų iškilmėse kardinolas Jurgis Radvila 1599 m. gruodžio 31 d. dalyvavo atveriant Šventąsias duris, o vėliau ryžosi aplankyti visas keturias popiežiškąsias bazilikas. Nuo jaunystės kankinančios ligos palaužė kardinolą 1600 m. sausio 22 d., sulaukusį 43-ejų. Jėzuitų rūpesčiu jis buvo palaidotas pagrindinėje ordino šventovėje – Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje.

Besirengiant 2025 metų jubiliejui, priimti piligrimams iš Lietuvos paskirta minėta Jėzaus bažnyčia. Kodėl ši bažnyčia skirta Lietuvai, žurnalui „Artuma“ paaiškino buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas: „Lietuva turi daug mūsų šalies žmonėms svarbių vietų Romoje, bet neturime vienos koncentruotos lietuviškos bažnyčios. Tad nuspręsta pasirinkti Švč. Jėzaus Vardo bažnyčią, nes ji su Lietuva turi daugybę istorinių-kultūrinių sąsajų. Pirmas dalykas – tai pačių jėzuitų įtaka Lietuvai: jėzuitai atvyko į Lietuvą, kai šalis ėjo reformacijos link, tad jie buvo pagrindiniai kontrreformacijos šaukliai. Antra, jėzuitų švietėjiškas palikimas. Pirmiausia reikėtų paminėti Vilniaus universitetą, taip pat Baroko kelią. Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje palaidotas ir XVII amžiaus pačioje pradžioje miręs Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila. Šie simboliai ir leido mums pasirinkti šią bažnyčią, ir bažnyčios vadovybė mielai sutiko mus priimti.“

Suplūdę į Romą Lietuvos tikintieji piligrimystės išvakares pradėjo dvejomis šv. Mišiomis Il Gesù bažnyčioje. Jas aukojo Lietuvos vyskupai – vienoms vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas, o kitoms – vyskupas Eugenijus Bartulis.

Homilijoje arkivyskupas Virbalas atkreipė dėmesį, kad į Romą atvykusius vyskupus ir kunigus, vienuolius ir pasauliečius, visų tautų ir net konfesijų krikščionis pirmiausia jungia Jėzaus vardas, todėl neatsitiktinai Jubiliejinių metų Lietuvos piligrimystės renginiai pradedami būtent Jėzaus Vardo bažnyčioje. Šio Vardo paviliotas šv. Ignacas ir savo bendraminčius kvietė visur rasti Dievą: „Kiekviename užsiėmime, kiekvienoje veikloje, poilsyje ir darbe. Kai nesuprantame pasikeitusio pasaulio. Viešpats veikia visuose, taip pat ir tuose, kurių nepažįstame ar kurie mums atrodo nepriimtini. Juk Dievas neturi posūnių, o tik mylimus vaikus.“

Romos Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje saugomas jėzuitams brangus Mergelės Marijos atvaizdas. Prieš statant didingą baroko šventovę, šioje vietoje stovėjo maža bažnytėlė, kurioje kabojo Marijos paveikslas. Gatvė vedė tiesiai į bažnyčią, tad pagal tai ir paveikslas buvo pavadintas Madonna della Strada. Arkivyskupas Lionginas taip aiškina atvaizdo vardo prasmę: „Vienas iš būdų versti pavadinimą yra Marija, kuri yra prie miesto gatvės, pakelėje. Gera, kad ji ten, kur žmonės vaikšto, kur eina į turgų ir grįžta į namus, skuba į svečius ir lanko ligonius, keliauja į bažnyčią. Marija yra pasaulio kelyje, istorijos tėkmėje.“

Šv. Mišių pabaigoje arkivyskupas Lionginas ragino nepasilikti patogiai vienoje vietoje, skatino žengti pro šventąsias Romos bazilikų duris, kad sugrįžę namo būtume tais, kurie Marijos pavyzdžiu rodo į Jėzų.

Vilniaus arkivyskupijos informacija

Urtės Šedvilaitės-Eidikės / Vilniaus arkivyskupijos nuotraukos