Europos globėjos ir Bažnyčios mokytojos bei mokytojai
Šia piligrimyste siekiama atkreipti tikinčiųjų ir turistų dėmesį į Bažnyčios paskelbtas Europos šventąsias moteris, Europos globėjas ir Bažnyčios mokytojas. Buvo pasirinktos kelios svarbios bažnyčios, galinčios priminti šias šventąsias dėl sąsajų su bažnyčios pavadinimu, pvz., Šv. Brigitos Campo de' Fiori, arba dėl ten esančių relikvijų, pvz., Švč. Marijos virš Minervos bazilika (Santa Maria sopra Minerva). Šv. Ivano La Sapienza universiteto (Sant'Ivo alla Sapienza) bažnyčia dėl savo universitetinės istorijos puikiai tinka priminti šventąją Kryžiaus Teresę Benediktą, filosofę ir kankinę; Šv. Cecilijos Užtibryje bazilika (Santa Cecilia Trastevere) dėl nuorodos į muzikų globėją – šventąją Hildegardą Bingenietę, kuri tarp daugelio menų plėtojo ir muziką, o Trinità dei Monti bažnyčia, turinti sąsajų su Prancūzija, gali priimti šventąją Kūdikėlio Jėzaus Teresę. Galiausiai šventąją Teresę Avilietę primena Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos (Santa Maria della Vittoria) bažnyčia ir joje esanti Berninio skulptūrinė kompozicija Šventosios Teresės ekstazė.
Santa Maria sopra Minerva basilica – Švč. Marijos virš Minervos bazilika
Jau VIII a. istoriniuose šaltiniuose minima šioje vietoje stovėjusi nedidelė bažnyčia, kurią popiežius Zacharijas padovanojo iš Rytų pabėgusių bazilijonių vienuolių bendruomenei.
Tik 1256 m. čia apsigyveno pamokslininkų ordino nariai, ir tikriausiai daugiau nei 10 metų Santa Maria sopra Minerva konventas priklausė Šventosios Sabinos (Santa Sabina), pirmajam Romoje įsteigtam dominikonų konventui, kuris nuo 1300 m. tapo vienu svarbiausiu Romoje.
Napoleono okupacijos metu, 1797–1814 m., konventas rekvizuotas ir naudotas kaip pėstininkų kareivinės, dėl to buvo padaryta didelė žala statiniui, kurį broliai apleido apie 1810 m., panaikinus vienuolių ordinus. Jie sugrįžo tik 1825 m.
1871 m. Italijos valstybė galutinai nusavino bažnyčią ir tik 1929 m. leido broliams naudotis tik kai kuriomis statinio patalpomis.
Nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, užmezgus Šventojo Sosto ir Suomijos diplomatinius santykius (1942 m.), suomių bendruomenė šią baziliką ėmė laikyti savo religiniu centru. Tiesą sakant, kiekvienais metais sausio 19 d., Upsalos šventojo Henriko, vyskupo ir Suomijos globėjo, šventės dieną švenčiamos iškilmingos mišios Kapranikos koplyčioje, kurioje yra medinė šventojo Henriko statula.
Bazilikoje yra Beato Angelico, kurį 1984 m. šventasis Jonas Paulius II paskelbė menininkų globėju, ir šventosios Kotrynos Sienietės, 1970 m. iškilmingai paskelbtos Bažnyčios mokytoja, o šiandien taip pat ir Romos, Italijos ir Europos globėja, palaikai.
Chiesa Santa Brigida a Campo de’ Fiori – Šventosios Brigitos Campo de’ Fiori bažnyčia
Bažnyčia priklauso dideliam pastatų kompleksui. Jame yra ir namas, kuriame nuo 1350 m. gyveno šventoji Brigita Švedė su savo dukra šventąja Kotryna. Jai 1373 m. mirus, pastatas buvo patikėtas Vadstenos švedų vienuolynui.
Tačiau apie 1500 m. Švedijai priėmus liuteronų tikėjimą, santykiai su vienuolynu nutrūko, o kompleksą perėmė ištremtas Upsalos arkivyskupas Olao Magno.
Bažnyčia ir kompleksas kelis kartus ėjo iš rankų į rankas, pavyzdžiui, 1589 m. popiežius Sikstas V jį perdavė Lenkijos karaliui ir Švedijos katalikų karaliui Žygimantui III Vazai, jis atiteko motinos Edvigos Wielhorski karmelitėms, o vėliau popiežius Pijus XI jį galutinai paskyrė brigitietėms.
Kiekvienas iš savininkų atliko bažnyčios ir patalpų, susijusių su šventosios Brigitos gyvenimu, restauravimo ir modernizavimo darbų.
Iki šių dienų bažnyčia tebėra nacionalinė švedų bažnyčia.
Chiesa Sant’Ivo alla Sapienza – Šventojo Ivano La Sapienza (universitete) bažnyčia
Popiežius Leonas X (1513–1521 m.) inicijavo universiteto koplyčios, skirtos šventiesiems popiežiui Leonui ir kankiniui Fortunatui, statybos projektą.
Tačiau visas kompleksas buvo baigtas statyti tik apie 1660 m. Urbono VIII Barberinio pontifikato metu, kuris projektą pavedė įgyvendinti garsiam architektui Frančeskui Borominiui (Francesco Borromini), kuris ir suprojektavo įspūdingą Šv. Ivano bažnyčią.
Rėmę jos statybą konsistorijos teisininkai pageidavo, kad ji būtų dedikuota jų šventajam globėjui. Todėl pilnas bažnyčios pavadinimas yra Šventųjų Leono, Ivano ir Pantaleono bažnyčia. 1870 m. bažnyčia buvo uždaryta ir naudota kaip Aleksandros bibliotekos knygų sandėlis.1926 m. vėl konsekruota kaip maldos vieta.
Chiesa Santa Maria della Vittoria – Švč. Nugalėtojos Marijos bažnyčia
Pastatas buvo pastatytas 1495 m. žydų bankininkui Danieliui Norsui priklausiusio namo vietoje.
Istoriniai šaltiniai pasakoja, kad 1493 m. bankininkas nuo fasado pašalino šventą atvaizdą, tuo sukeldamas žmonių pyktį. Kristaus žengimo į Dangų procesijos metu namo pusėn skriejo keiksmai ir akmenys. Piliečiai pasiekė, kad už šventvagystę bankininkas būtų nubaustas. Taip namas buvo nugriautas, o jo vietoje bankininko pinigais pastatytas sakralus pastatas.
Bažnyčia pavadinta atmenant pergalę prieš bohemiečius 1620 m. mūšyje prie Baltojo kalno netoli Prahos. Pasakojama, kad sunkią akimirką į mūšį įsikišo kariuomenės kapelionas tėvas Jėzaus ir Marijos Dominykas. Jis turėjo Marijos, garbinančios Kūdikį atvaizdą, kuris netikėtai nušvito, apakindamas priešininkus ir priversdamas juos bėgti. 1622 m. stebuklingasis atvaizdas buvo perkeltas į bažnyčią.
Dabartinio pastato viduje taip pat yra garsioji Džano Lorenco Berninio (Gian Lorenzo Bernini) skulptūrinė grupė, vaizduojanti šventosios Teresės Avilietės ekstazę. Kūrinyje vaizduojamas šventosios Teresės Avilietės gyvenimo įvykis, kai, anot jos biografijos, angelas auksine strėle pervėrė širdį, sukeldamas didžiulį džiaugsmą, bet kartu ir gilų liūdesį.
Chiesa di Trinita dei Monti – Kalnų Trejybės bažnyčia
Bažnyčia dažnai vadinama Trinità del Monte – Kalno Trejybės, tikriausiai dėl Romos kalvos Pincio, ant kurios ji stovi. Pirmasis pastatas baigtas statyti 1585 m. Jį pašventino popiežius Sikstas V. Jis taip pat pavedė garsiam architektui Domenikui Fontanui nutiesti kelią, jungiantį šią bažnyčią su Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilika. Fontana, matydamas dėl žemės darbų susidariusį aukščio skirtumą, taip pat suprojektavo monumentalius dviejų pakopų laiptus, kuriais ir šiandien galima patekti į bažnyčią.
Šalia bažnyčios stovi konventas, 1494 m. įsteigtas Paolos Pranciškaus (Francesco di Paola). Iš Prancūzijos karūnos lėšos buvo skirtos čia apgyvendinti prancūzų brolius, priklausiusius Mažiausiųjų (Minimi) ordinui.
Chiesa di Santa Cecilia in Trastevere – Šventosios Cecilijos Užtibryje bažnyčia
Šventosios Cecilijos bazilika stovi ant buvusių šventosios, nukankintos apie 230 m., namų. Pasak tradicijos, ji tris dienas buvo kankinama kaldariume, o galiausiai nukirsdinta už bandymą į krikščionybę atversti savo šeimos narius.
Raštuose minima, kad popiežius Urbonas I, tapęs kankinimų liudininku, tinkamai palaidojo kūną ir pašventino namą, paversdamas jį bažnyčia, kuri VI a. šventojo Grigaliaus Didžiojo dėka tapo ankstyvąja bazilika.
Kriptoje gerbiamas šventosios kūnas, kurį, pasak tradicijos, Kaliksto katakombose rado popiežius Paschalis I, kai šventoji Cecilija pasirodė jam sapne, nurodydamas tikslią savo palaidojimo vietą. Taigi 821 m. popiežius pašventino naują bažnyčią, pastatytą vietoj ankstesnės.
Kai kardinolas Sfondrati 1599 m. atidaręs šventosios Cecilijos kapą rado stebuklingai išlikusį baltai aprengtos moters kūną su žaizdomis ant kaklo, Stefano Maderno gavo užduotį sukurti marmurinę statulą, tiksliai atkartojančią tą padėtį, kurioje kūnas buvo rastas.
Basilica di Sant’Agostino in Campo Marzio – Šventojo Augustino bazilika Marso lauke
Šis meno ir dvasios perlas Romos širdyje ant ankstesnės šventajam Trifonui skirtos maldos vietos pastatytas 1483 m. Jacopo da Pietrasanta kardinolo Guglielmo d’Estouteville užsakymu. Fasadas išpuoštas akmenimis iš Koliziejaus.
Interjeras gausiai išpuoštas meno kūriniais, tarp kurių išsiskiria Rafaelio freskos ir garsioji Biblioteca Angelica (Angeliškoji biblioteka). Didžiojoje 1628 m. Orazio Torriani suprojektuotoje koplyčioje yra Berninio ikona. Cavalletti koplyčioje esančiame Caravaggio kūrinyje „Piligrimų Madona“ Marija pavaizduota revoliucingai: čia ji svetinga ir kasdieniškai artima. Bazilika yra reikšmingas istorijos ir meno paminklas, išreiškiantis šventojo Augustino misiją – kurti teisingą ir kilnų pasaulį, Dievo miestą.