Šventosios Petro bazilikos durys
Šventojo Petro duris popiežius atveria tik Jubiliejaus proga. Paprastai taip pažymima Šventųjų metų pradžia. Žinos apie pirmąsias tokias apeigas Šventojo Petro bazilikoje mus pasiekia iš 1500 m., vadovaujant popiežiui Aleksandrui VI. Tuomet Duris dengiantis mūras išardomas likus kelioms dienoms iki jų atidarymo ir išimama skrynia, sienoje užmūryta praėjusių Šventųjų metų pabaigoje. Joje būna raktas, kuriuo atrakinamos durys, o popiežius tik simboliškai jas atveria. Taip pat saugumo sumetimais atsisakyta ir plaktuko, kuriuo per apeigas būdavo suduodama į sieną.
Nuo tada Šv. Petro durys ištisus metus lieka atviros piligrimams. Perėjusiems jas į Romą atvykusiems piligrimams ne tik suteikiami Šventųjų metų atlaidai; šis perėjimas išreiškia, kad asmeninė atsivertimo kelionė pasiekė susitikimą su Kristumi – Durimis, jungiančiomis mus su Tėvu. Durys visada atviros atsiverčiantiems.
1949 m. buvo paskelbtas konkursas Durims sukurti kitų metų Jubiliejui. Šį konkursą laimėjo skulptorius Vico Consorti, jis darbą atliko per 11 mėnesių. Naujosios Durys buvo pastatytos 1949 m. Viešpaties Gimimo išvakarėse.
Duris popiežiui Pijui XII dovanojo Lugano ir Bazelio vyskupas Pranciškus von Strengas ir jo bendruomenė kaip padėką Viešpačiui už tai, kad išgelbėjo Šveicariją nuo karo.
Temą, kuria skulptorius vadovavosi kurdamas durų plokštes, padiktavo popiežiaus žodžiai: „Suteik, Viešpatie, kad šie Šventieji metai būtų didžio sugrįžimo ir didžio atleidimo metai.“
Skulptūrų ciklas šešiolikoje plokščių pasakoja žmonijos istoriją pradedant nuo nuodėmes ir išvarymo iš žemiškojo rojaus, prisikėlusio Kristaus pasirodymo Tomui ir visiems susirinkusiems apaštalams ir baigiant Kristaus, kaip Išgelbėjimo Vartų, paveikslu paskutiniame skyde.