Piligrimystės maldos

24 (23) PSALMĖ
Viešpaties įžengimas į Šventyklą

Viešpaties yra žemė ir visa, kas ją pripildo, –
pasaulis ir visa, kas jame gyvena,
nes tai jis ant gilių vandenų jį pastatė
ir įtvirtino virš požeminių upių.

Kas įkops į Viešpaties kalną?
Kas galės įeiti į šventąją jo buveinę?
Tasai, kurio širdis tyra, o rankos nekaltos,
kuris nesivaiko tuštybių
ir artimui kreivai neprisiekia.

Gaus jisai iš Viešpaties palaimą,
teisų atlygį iš Dievo, Gelbėtojo savo.
Tokia yra bendrija visų, kurie jo ieško
ir Jokūbo Dievo veido ilgis.

Pakelkite savo sąramas, vartai!
Plačiai atsiverkite, amžinos durys,
teįžengia Garbės karalius!

Kas gi tas Garbės karalius?
Tai Viešpats, narsus ir galingas,
Viešpats, kautynių galiūnas.

Pakelkite savo sąramas, vartai!
Plačiai atsiverkite, amžinos durys,
teįžengia Garbės karalius!

Kas gi tas Garbės karalius?
Tai Galybių Viešpats –
jisai yra Garbės karalius!

83 (84) PSALMĖ
Viešpaties Šventyklos ilgesys

Galybių Viešpatie, kokios mielos tavo buveinės,
Viešpaties šventovės kiemų aš trokštu ir ilgiuosi;
mano širdis ir kūnas gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.

Net žvirblis namus sau atranda
ir kregždė lizdą savo jaunikliams prie aukurų tavųjų,
Galybių Viešpatie, mano Karaliau ir mano Dieve.

Kokie laimingi, kurie tavo Namuose gyvena,
visada tave šlovindami giesme!
Laimingas žmogus, užuovėją tavyje atradęs,
kurio širdis pakeliui į Ziono kalną.

Jie eina per Bakos slėnį,
laikydami jį šaltinių vietove,
tartum ankstyvieji lietūs būtų palaimos jį pripildę.

Keliaudami jie stiprėja,
kol dievų Dievą Zione išvysta.
O Viešpatie, Galybių Dieve, išgirsk mano maldą;
klausykis, Dieve Jokūbo!
Dieve, maloniai pažvelk į mūsų skydą,
pasižiūrėk į savo pateptojo veidą!

Juk viena diena tavo kiemuos vertesnė,
negu tūkstančiai kitoj vietoj.
Verčiau prie Dievo Namų slenksčio gulėčiau,
negu gyvenčiau nedorėlių būstuos.

Juk Viešpats Dievas yra ir saulė, ir skydas;
jis teikia malonę ir garbę.
Viešpats nešykšti savo malonių
tiems, kas dorai gyvena.

Galybių Viešpatie, koks laimingas,
kuris tavimi pasikliauja!

94 (95) PSALMĖ
Kvietimas garbinti Dievą

Ateikite, džiaugsmingai Viešpačiui giedokim,
šaukime iš džiaugsmo mūsų išganymo uolai!
Dėkodami eikime į jo Artumą,
džiaugsmingai traukime šlovinimo giesmes!

Juk Viešpats – didis Dievas,
galingas Karalius, visus dievus jisai valdo.
Jo rankoje visos žemės gelmės;
ir kalnų viršūnės jam priklauso.
Jo yra jūra, – jisai ją sukūrė,
ir sausuma padaryta jo rankom.

Ateikime jo pagarbinti ir pulkime kniūbsti,
klaupkimės prieš Viešpatį, mūsų Kūrėją!
Juk jis – mūsų Dievas,
o mes – tauta, kurią jisai gano,
kaimenė, kurią jis veda.

O, kad išgirstumėte šiandien, ką jis byloja:
„Nebūkite kietaširdžiai, kaip prie Meribos,
kaip dykumoje Masos dieną,
gundė mane ten jūsų senoliai, –
jie mane bandė, nors buvo matę mano darbus.

Per keturias dešimtis metų
atgrasi toji karta man buvo.
Tariau: „Tai žmonės, kurių širdys paklydo,
mano kelių jie negerbia.“
Todėl aš rūsčiai prisiekiau:
„Jie neįžengs į mano atilsio kraštą.“

117 (118) PSALMĖ
Sveikinimo ir džiugesio himnas

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
per amžius tveria ištikimoji jo meilė!

Tegul Izraelis byloja:
„Amžina ištikimoji jo meilė.“
Aarono namai tekartoja:
„Amžina ištikimoji jo meilė.“
Tesako visi, kas pagarbiai Viešpaties bijo:
„Amžina ištikimoji jo meilė.“

Bėdų prispaustas Viešpaties šaukiausi, –
Viešpats išklausė ir mane išvadavo.
Su manimi Viešpats, ko man bijoti, *
ką gali žmonės man padaryti?
Su manimi Viešpats, pasirengęs padėti, –
matysiu savo priešus nugalėtus.

Geriau pas Viešpatį pagalbos ieškoti,
negu žmonėmis pasikliauti. 
Geriau pas Viešpatį užuovėjos ieškoti,
negu pasitikėti didžiūnais.

Priešiškos tautos mane apipuolė;
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!
Jos apgulė mane, apsupdamos iš visų pusių,
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau!
Apspito mane tarytum bitės,
suliepsnojo lyg ugnis erškėtyne,
Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau.

Nuožmiai mane jos puolė, geidė nugalėti,
bet Viešpats man padėjo.
Viešpats – mano drąsa ir galybė,
jis mane išvadavo.

Džiugi pergalės giesmė teisiųjų palapinėse aidi:
„Viešpaties dešinė mums pergalę davė!
Išaukštinta Viešpaties dešinioji!
Viešpaties dešinė mums pergalę davė!“

Nemirsiu aš, o gyvensiu
ir skelbsiu Viešpaties darbus.
Nors Viešpats skaudžiai mane plakė,
bet mirčiai neleido pagrobti.

Teisumo vartus man atverkit,
įeisiu ir Viešpačiui padėkosiu.
Šie vartai pas Viešpatį veda, –
pro juos teįžengia teisieji.
Dėkoju tau, kad išklausei mano maldą
ir tapai išganymu mano.

Akmuo, kurį statytojai atmetė,
kertiniu akmeniu tapo.
Taip Viešpaties yra padaryta, –
mums tai reginys nuostabiausias!
Viešpats šią dieną mums davė, –
linksminkimės, džiugesį skleiskim.

O Viešpatie, meldžiame, mus išgelbėk!
O Viešpatie, prašome, suteik mums palaimą!
Viešpaties vardu tebus palaimintas, kas įeina!
Laiminame jus iš Viešpaties Būsto.

Viešpats yra Dievas, – tai jis mums nušvito.
Su vešliomis šakomis rankose iškilmę pradėkit,
procesijoj eidami iki pat aukuro.

Tu mano Dievas, aš tau dėkosiu;
tu mano Dievas, tave aš aukštinsiu.

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
per amžius tveria ištikimoji jo meilė.

121 (122) PSALMĖ
Šventasis Jeruzalės miestas

Džiaugiausi, kai buvo man pasakyta: 
„Į Viešpaties Namus keliaukim!“

Štai jau įkėlėme koją –
tavo vartuose, Jeruzale, stovim!
Jeruzalė – pastatyta lyg miestas,
tvirtai sujungtas į viena.

Kopia į ją gentys – Viešpaties gentys,
kaip įsakyta Izraeliui,
kad padėkotų Viešpaties vardui.

Ten pastatyti teismo sostai,
Dovydo namų sostai.

Melskitės už Jeruzalės gerovę:
„Tave pamilę saugūs tebūna!

Tebūna palaima tarp tavo sienų,
o tavo tvirtovėse ramybė.“

Savo giminių ir bičiulių labui
sakysiu: „Tebūna tavyje ramybė!“

Dėl Viešpaties, mūsų Dievo, buveinės
ieškosiu to, kas tau gera.

135 (136) PSALMĖ
Velykų himnas
[Himnas Dievo meilei ir gerumui]

Dėkokite Viešpačiui, nes jisai geras,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Dėkokite dievų Dievui,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Dėkokite viešpačių Viešpačiui,
nes amžina ištikimoji jo meilė. –

Jam, darančiam nuostabiai didingus darbus,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jam, savo išmintimi sukūrusiam dangų,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jam, patiesusiam ant vandenų žemę,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jam, didžiuosius šviesulius padariusiam,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Saulę – viešpatauti dienai,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Mėnulį ir žvaigždes – valdyti nakčiai,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jis nugalėjo Egiptą, jo pirmagimius išguldęs,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

ir išvedė Izraelį iš nelaisvės,
nes amžina ištikimoji jo meilė;

stipria ranka ir petim galingu,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jis perskyrė Nendrių jūrą,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

ir pervedė per ją Izraelį,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

bet paskandino faraoną ir jo kariauną Nendrių jūroj,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jis savo tautą per dykumą vedė,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Parbloškė didingus valdovus,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

garsius karalius sunaikino,
nes amžina ištikimoji jo meilė, –

amoriečių karalių Sihoną,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

Bašano karalių Ogą,
nes amžina ištikimoji jo meilė, –

ir kaip paveldą atidavė jų žemę,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

paveldą savo tarnui Izraeliui,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jis mus atsiminė, kai pažeminti buvom,
nes amžina ištikimoji jo meilė,

ir išgelbėjo mus nuo priešų,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Jis maitina visa, kas gyva,
nes amžina ištikimoji jo meilė.

Dangaus Dievui dėkokit,
nes amžina ištikimoji jo meilė.