Jubiliejaus 2025 himnas
Teksto vertimas patvirtintas Lietuvos Vyskupų Konferencijos, 2024-11-20.
Tekstas: Pierangelo Sequeri
Muzika: Francesco Meneghello
Lietuvišką tekstą pritaikė: kun. Artūras Kazlauskas ir Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė
Priegiesmis:
O gyvybės ir vilties liepsna, ši giesmė tekyla į Tave!
Begalini gyvenimo Šaltini, aš pasitikiu Tavim kelyje!
1. Visos tautos, giminės ir kalbos
Tavo Žodyje suras šviesos.
Pasimetę dukterys ir sūnūs
surinkti bus Tavojo Sūnaus.
2. Švelniai žvelgia į mus kantrusis Dievas:
teka ateities naujos aušra.
Nauji Dangūs ir Žemė bus nauja:
sienas griauna Gyvybės Dvasia.
3. Pakelk akis ir ženk pirmyn su vėju,
paskubėk, juk Dievas su tavim.
Pažvelk į Sūnų, jis tapo Žmogumi,
kad Dievo Šviesą rastume visi kely.
Parsisiųsti melodiją PDF
Akomponementas toks pat kaip kitomis kalbomis.
Kelyje lūpose dažnai skamba daina, kaip patikimas palydovas, išreiškiantis mūsų jausmus. Taip yra ir tikėjimo gyvenime, kuris yra piligrimystė Prisikėlusio Viešpaties šviesos link. Šventasis Raštas yra persmelktas giesmių, ryškus to pavyzdys – psalmės: Izraelio tautos maldos buvo parašytos giedoti, ir būtent giesmėmis Viešpaties akivaizdoje pristatomi visi, ir patys žmogiškiausi, įvykiai. Bažnyčios tradicija tai tęsia, muziką ir giesmę paversdama vienu iš savo liturgijos plaučių. Jubiliejus, kuris pats savaime reiškiasi kaip žmonių piligrimystės prie Šventųjų durų įvykis, taip pat pasitelkia giesmę kaip vieną iš būdų išreikšti savo šūkį „Vilties piligrimai“.
Pierangelo Sequeri parengtame tekste, kuriam muziką sukūrė Francesco Meneghello, perteikiama daugybė Šventųjų metų temų. Pirmiausia šūkis „Vilties piligrimai“ randa geriausią biblinį atgarsį kai kuriuose pranašo Izaijo knygos puslapiuose (Iz 9 ir Iz 60). Kūrinijos, brolybės, Dievo švelnumo ir vilties, mūsų kelionės tikslo temos skamba kalba, kuri, nors ir nėra „techniškai“ teologinė, savo turiniu ir aliuzijomis iškalbingai skamba mūsų laikais.
Kiekviename savo kasdienės piligrimystės žingsnyje tikintieji su pasitikėjimu pasikliauja Gyvybės šaltiniu. Kelionės metu spontaniškai kylanti giesmė (plg. Augustinas, Pokalbiai, 256) yra skirta Dievui. Tai giesmė, įkrauta vilties būti išlaisvintam ir palaikomam. Ji persmelkta vilties, kad pasieks ausis To, iš kurio viskas kyla. Tai Dievas, kuris kaip amžinai gyva liepsna palaiko viltį ir skatina žmonių žingsnius kelionėje.
Pranašas Izaijas ne kartą mato vyrų ir moterų, sūnų ir dukterų šeimą, grįžtančią iš savo klaidžių kelių, susibūrusią Dievo žodžio šviesoje: „Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą“ (Mt 4, 16; Iz 9, 2). Ta šviesa yra žmogumi tapusio Sūnaus, Jėzaus, kuris savo Žodžiu surenka tautą ir visas tautas. Tai gyvoji Jėzaus liepsna, kuri pažadina į kelią: „Kelkis, nušviski! Tavoji šviesa atėjo, VIEŠPATIES šlovė virš tavęs sušvito“ (Iz 60, 1).
Krikščioniškoji viltis yra dinamiška ir nušviečia gyvenimo piligrimystę, parodydama brolių ir seserų, kelionės palydovų, veidus. Tai ne vienišų vilkų klajonė, bet pasitikinčios ir džiugios tautos kelionė, vedanti Naujojo tikslo link. Gyvybės Dvasios dvelksmas netrunka nušviesti besiartinančios ateities aušrą. Dangiškasis Tėvas kantriai ir švelniai stebi savo vaikų piligrimystę ir plačiai atveria jiems Kelią, rodydamas į Jėzų, savo Sūnų, kuris tampa keliu visiems.